Pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga nustatant ir tiriant priklausomybę nuo darbo. Ji apibrėžiama kaip elgesio priklausomybė, kurios simptomai panašūs į priklausomybę nuo medžiagų, pvz., abstinencija, tolerancija, nuotaikos keitimas ar konfliktai. Du pagrindiniai veiksniai daro jį vienu iš svarbiausių iššūkių organizacinės psichologijos ir visuomenės sveikatos srityje XXI amžiuje. 

Priklausomybė nuo darbo yra vienas iš labiausiai paplitusių priklausomybę sukeliančių elgsenų

Pirma, priklausomybės nuo darbo tyrimai rodo, kad ji yra labiau paplitusi nei dauguma kitų priklausomybę sukeliančių elgsenų. Priklausomai nuo šalies, gali būti paveikta apie 6–201 TP6T darbuotojų, o tokie paplitimo skirtumai tam tikru mastu greičiausiai yra susiję su makrolygio veiksniais, tokiais kaip darbo rinkos reguliavimas, užimtumo stabilumas ir socialinės globos sistemos. 

Priklausomybė nuo darbo sukelia didelę individualią, socialinę ir ekonominę žalą

Antra, priklausomybė nuo darbo yra griežtai susijusi su dideliu darbo krūviu, lėtiniu ir dideliu profesiniu stresu bei perdegimu. Be to, tai daro didelę įtaką šeimos disfunkcijai ir apskritai probleminiam socialiniam funkcionavimui. Be to, tai dažniausiai siejama su sumažėjusiu produktyvumu. Kitaip tariant, tai turi didelių neigiamų pasekmių nukentėjusiems asmenims, jiems artimiems žmonėms ir jų darbo gavėjams. Šiuo metu yra pakankamai empirinių ir teorinių prielaidų, leidžiančių atidžiau pažvelgti į priklausomybės nuo darbo ir pasaulinės ligos naštos ryšį. Dėl didelio paplitimo kartu su dideliu ir plačiai paplitusiu neigiamu poveikiu jis gali padaryti didelę žalą gyventojams, paveikdamas medicinos ir socialinės priežiūros sistemas.

Profesinis stresas ir didelis darbo krūvis vis dažniau pripažįstami kaip reikšmingi ligų ir sutrikimų, kurie yra pagrindiniai pasaulinės ligų naštos komponentai, veiksniai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai įtraukė išsamesnį perdegimo apibrėžimą į vienuoliktą Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-11) peržiūrą, kuri atspindi vis didesnį profesinio darbo vaidmens psichikos sveikatos srityje pripažinimą.

Pernelyg didelis susirūpinimas produktyvumu, neįtraukiant malonumo ir tarpasmeninių santykių, yra kliniškai pripažinta problema, obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo (OCPD) simptomas. Tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad nekontroliuojamas pervargimas yra susijęs su priklausomybės sutrikimu, vadinamąja „priklausomybe nuo darbo“ arba „darboholizmu“, dėl kurio sumažėja produktyvumas ir daroma didelė žala asmeniui bei kitiems jo aplinkos žmonėms. Atrodo, kad OCPD yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių. Nepaisant to, turimi tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo darbo yra atskiras klinikinis vienetas ir priklausomybės sutrikimas su savo etiologija, simptomatika, epidemiologija ir eiga. Jo pripažinimas turi didelių pasekmių jo socialiniam suvokimui, identifikavimui, prevencijai ir gydymui. Turimi duomenys rodo, kad kai kuriems asmenims priklausomybė nuo studijų yra ankstyva priklausomybės nuo darbo forma.

Iki šiol buvo mažai pastangų tirti priklausomybės nuo darbo vaidmenį profesinio streso ir didelio darbo krūvio pasekmėse. Šiuo metu mūsų žinios apie priklausomybės nuo darbo mikro-, mezo- ir makrolygmens rizikos veiksnius bei jų tarpusavio sąveiką yra ribotos. Ši mokslinių tyrimų ir klinikinių žinių sritis nukentėjo dėl sistemingų tyrimų ir integruotų ekspertų iš viso pasaulio pastangų trūkumo. Mūsų projektu siekiama įveikti šiuos apribojimus ir suteikti kokybiškų žinių apie priklausomybę nuo darbo.

Šiame skyriuje rasite priklausomybės nuo darbo apžvalgą, paremtą pačiais naujausiais moksliniais duomenimis.